- pažinia
- pažinià sf. (3b) žr. pažinė: 1. Aps, Tvr Gerą pãžinią turi Ad. Neturime nė kokios pažiniõs J. Jis turėjo pãžinią su velniais (ps.) Dsn. Aš su juo padariau pãžinią Ml. 2. Ižg pažinios, ne iš tikėjimo savo pažino DP404.
Dictionary of the Lithuanian Language.